Konferencijos 2016 metai
Kasmetinė mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“
Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius rengia kasmetinę mokslinę-praktinę konferenciją „Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“. Kviečiame muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką.
Konferencijos data: 2016 metų lapkričio 10 d. (ketvirtadienis).
Konferencijos vieta: KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus „Akmeninė salė“ (Zamenhofo g. 4, Kaunas).
Specializuotos audiovizualinės įrangos panaudojimas kuriant šiuolaikiškas muziejines ekspozicijas šiandieną tapo įprastine Lietuvos muziejų gyvenimo norma. Juolab, kad moderniųjų skaitmeninių technologijų galimybės bei techninių priemonių pasiūla auga neįtikėtinai sparčiai, o tikslingi projektiniai kvietimai leido bent daliai muziejų ja apsirūpinti. Tačiau drįstame klausti – ar perteikiant muziejinę informaciją lankytojui mūsų muziejai geba pilnai išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes?
Siekdami surasti atsakymą konferencijos organizatoriai kviečia muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką. Ir, geranoriškai nusiteikus, padiskutuoti, kokias galimybes šiuolaikinės technologijos suteikia muziejams ir kaip tinkamai jas išnaudoti. Kas turėtų dominti muziejininkus? Kaip nepasiklysti marketinginiuose prekybininkų ir gamintojų siūlymuose? Kuo mes jau galime pasigirti ir apie ką vis dar svajojame? Kaip integruoti skaitmenines technologijas taip, kad jos padėtų suprasti muziejaus ekspoziciją, tačiau neužgožtų muziejinių eksponatų? Ir kitais aktualiais klausimais.
Konferencijos darbo pabaigoje numatoma apvaliojo stalo diskusija. 2017 m. pagal konferencijoje skaitytus pranešimus ketinama parengti straipsnių rinkinį.
Pranešimų temas ir tezes siųsti iki 2016 spalio 1 d. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus vedėjui Arūnui Vaicekauskui el. paštu: a.vaicekauskas@kaunomuziejus.lt. Telefonas pasiteirauti (8 37) 222 464.
———- V ———-
„Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“
2016 m. balandžio 14 d. KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje įvyko konferencija „Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“.
Konferencijos tikslas – aptarti muzikinio paveldo Lietuvos muziejuose išsaugojimo ir sklaidos uždavinius, formas, veiklų atgarsius, muzikinio paveldo eksponatus bendrame muziejaus rinkinio kontekste.
Lietuvoje yra tik keletas muziejų, kurių pavadinime aiškiai nurodomas tikslas kaupti Lietuvos muzikinį paveldą, tačiau daugelyje Lietuvos muziejų galime rasti su muzika susijusių eksponatų. Įvairiuose muziejuose saugomi ir eksponuojami su muzikiniu paveldu susiję eksponatai. Muzikinis paveldas – tai ne tik muzikos instrumentai, bet ir muzikos kūrinių rankraščiai, spausdintos gaidos, koncertų, operų programos, muzikų laiškai, užrašai, memorialiniai daiktai – viskas, kas teikia informacijos apie asmenį, objektą, įvykį. Muzikinio paveldo eksponatų tyrimas reikalauja atitinkamos kompetencijos, jie sunkiai eksponuojami, ne visuomet sulaukia laukiamo visuomenės dėmesio. Su kokiomis problemomis susiduria muzikos paveldo eksponatus saugantys, tiriantys ir juos pristatantys muziejai? Kokią prasmę ir svarbą muziejuose saugomi Lietuvos muzikinio paveldo objektai turi šiuolaikiniam lankytojui – tiek vietiniam, tiek užsieniečiui? Kokius naujus būdus sukuria muziejai norėdami įdomiau pristatyti eksponatus ar įvykius? Šiuos ir kitus klausimus aptarė susirinkę konferencijos dalyviai.
Į organizatorių kvietimą atsiliepė 13 autorių iš dešimties muziejų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų.
Konferencijos posėdžius moderavo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus ilgametė muziejininkė ir rinkinio saugotoja Vida Bingelienė.
Konferenciją pranešimu „M. K. Čiurlionio muzikinio paveldo saugojimas ir sklaida Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ pradėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas prof. dr. Darius Kučinskas. Jis kalbėjo apie M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių rankraščių muziejuje saugojimą ir atliktus tyrimus, aptarė autografų nustatymo problemas.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė pranešime „XIX a. gaidos Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinyje“ pristatė muziejaus rinkinyje saugomas XIX a. gaidas atskirai išskirdama su Oginskių muzikiniu paveldu susijusius rankraščius ir spausdintas gaidas.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė Janina Stankevičienė pranešime „Puantų istorijos. Iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ pristatė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomus XX a. pirmos pusės baleto šokėjų puantus, papasakojo kaip jie pateko į muziejaus fondus.
Biržų krašto muziejus „Sėla“ ekskursijų vadovė Rima Binkienė pranešime „Muzikontai Biržų dvaro… derino skripkas, dūdavo…“ pristatė muziejuje saugomą gausų muzikos instrumentų rinkinį, apžvelgė kaip šie instrumentai eksponuojami, kokias emocijas lankytojui sukelia tik eksponuojamas instrumentas ir kokias – gyvai skambantis instrumentas.
Žemaičių muziejus „Alka“ Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis pranešime „Žemaičių vyskupystės muziejaus kultūrinio diskurso vizija ir muzikinis paveldas“ nagrinėjo muziejuje esančių eksponatų, muziejaus erdvių, garsų ir net kvapų poveikį lankytojui atsižvelgiant į kiekvieno lankytojo asmeninį santykį su patiriamais dalykais.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, Teatrologijos katedros docentė dr. Ina Pukelytė pranešime „Jidiš teatras Lietuvoje: operetė ir jos atlikėjai“ pristatė jidiš teatrų tarpukario Lietuvoje repertuaro ypatybes, vaidintojus, muzikantus, spaudos atsiliepimus, lygino Kauno jidiš teatrų ir Europos bei Amerikos teatrų procesus.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai edukatorius, vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas pranešime „Vargonai, klavesinas ir kiti istoriniai instrumentai Valdovų rūmuose – nuo iliustruojančio eksponato iki muzikinio atlikimo koncertinėje ir edukacinėje aplinkoje“ kalbėjo apie autentiškų renesansinių ir barokinių instrumentų trūkumą Lietuvos muziejuose bei istorinių instrumentų rekonstrukcijų ir kopijų panaudojimą ekspozicijose, edukacijose, koncertuose.
B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai“ (Vilniaus memorialinių muziejų direkcija) vyr. fondų saugotoja Renata Minkevičienė pranešime „Beatričės muzikos skrynią pravėrus“ kalbėjo apie asmenybės atstovavimo subtilumus, pristatė žymios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės plokštelių fondą.
Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė pranešime „Etninės muzikos išsaugojimas ir sklaida KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje“ pristatė muziejuje vykdomus etninės muzikos renginius, pagrindines šių renginių lankytojų grupes, jų pastebėjimus.
Bažnytinio paveldo muziejaus projektų vadovė Livija Salickienė pranešime „Interaktyvių priemonių panaudojimas muziejų ekspozicijose. Bažnytinio paveldo muziejaus programėlė „Vargonai: grok ir sužinok“ pristatė edukacinę programėlę „Vargonai: grok ir sužinok!“, skirtą geriau susipažinti su muziejuje eksponuojamais senoviniais vargonais.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pranešime „Muzikinis paveldas leidiniuose iš muziejaus rinkinių“ pristatė muziejaus išleistus leidinius, pristatančius žymiausių XX a. lietuvių muzikų – Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus, Juozo Babravičiaus, Antano Kučingio – palikimą.
Konferenciją užbaigė Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus edukatorė Jurgita Ragaišienė interaktyviame pranešime eksplozijose „Muzikinio paveldo sklaida per edukacines programas bei temines ekskursijas KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje“. Ji supažindino su muzikinį paveldą pristatančiomis edukacinėmis programomis bei edukacinėmis priemonėmis.
A. Strazdaitė-Ziberkienė apibendrino konferenciją, padėkojo pranešėjams už darbą, pakvietė juos dalyvauti kitoje muzikos paveldui skirtoje konferencijoje.
Konferencijos organizatorė – KMM M.ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
